|
|
|
Skaityti
|
 |
|
"Mūsų laiko" redakcija |
 Internetinėje erdvėje komentuokite kultūringai, nes atsakote už komentarų turinį
Rašydami komentarus „Mūsų laiko“ svetainėje www.musulaikas.com tikriausiai pastebite tokį tekstą:
„Mūsų laikas“ pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema ar pažeidžia įstatymus. „Mūsų laikas“ neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Už komentarų turinį atsako juos paskelbę skaitytojai. „Mūsų laikas“ gali sužinoti duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.“
|
|
|
|
Darbas Vokietijoje sunkus išbandymas
Giedrė Kailiūnaitė |
 Kaip žinia, išaugus nedarbui Lietuvoje vis daugiau tautiečių užsidirbti duonai vyksta į užsienį. Su įgytu aukštuoju išsilavinimu, gera profesija ir daugelio metų darbo patirtimi moterys Lietuvoje neranda sau vietos, todėl neretai renkasi nekvalifikuotą darbą užsienyje. Bene populiariausia valstybė – Vokietija.
Dažnai pirmieji darbo mėnesiai lietuves nustebina Vokietijos gyventojų „išprusimu” (aišku, ne visų). Neretai išgirstame vokiečių įsivaizdavimą, jog mes, lietuviai, gyvename moliu drėbtose trobelėse, neturime ko valgyti, tačiau esame imlūs kalboms. Vokietijoje dirbančių moterų lūpomis apie darbo ypatumus svečioje šalyje, vokiečių charakterį ar tiesiog apie pačių mūsų tautiečių nuklydimus jau sklando legendos. Keletą istorijų paruošėme ir jums.
|
|
|
|
Išleista knyga apie Jurbarko krašto žmones
Loreta Cikaitė |
 Knygos ,,Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Jurbarkas“ pristatymas, įvykęs kovo 17 d. Jurbarko kultūros centro mažojoje salėje, sulaukė išskirtinio visuomenės susidomėjimo.
Knygą išleido UAB ,,Neolito" leidykla. Šios leidyklos iniciatyva prieš metus prasidėjo knygos sudarymas. Tačiau parengiant medžiagą apie žymiausius Lietuvos politikos, meno, kultūros, verslo, sporto, mokslo ir kitų veiklos sričių atstovus, kilusius iš Jurbarko krašto, ar šiandien čia dirbančius ir kuriančius žmones, dalyvavo ir jurbarkiečiai – Jurbarko rajono savivaldybės, valstybinių ir visuomeninių įstaigų darbuotojai, kūrybinių organizacijų atstovai, ekspertai, kraštotyrininkai, turėję galimybę rekomenduoti, jų nuomone, labiausiai nusipelniusius Jurbarko kraštui žmones.
|
|
|
|
Pasivažinėjimai panemune nėra saugūs
Mūsų laikas |
 Kovo 11-ąją, kai visi šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, Jurbarko ugniagesiai plušėjo iš šalto Nemuno vandens traukdami lengvąjį automobilį.
16 val. 30 min. Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad važiuodamas šalia kelio užšalusiu ledu iš Nemuno prieplaukos, įlūžo lengvasis automobilis „Opel Zafira”, vairuojamas V.B.
Kiek teko išgirsti iš įvykio liudininkų, vairuotojas drąsiai pasuko link prieplaukos, nors tądien tai jau buvo pavojinga – Nemuno užlietu išasfaltuotu keliu nedaug kas rizikavo važiuoti, kadangi čia teliuškavo vanduo.
|
|
|
|
Tarybos posėdyje dalintasi prisiminimais
Mūsų laikas |
 Šventiniai renginiai, skirti Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui paminėti, prasidėjo iškilmingu Savivaldybės Tarybos posėdžiu, į kurį susirinko I šaukimo (1990-1995 metų) bei kitų šaukimų Tarybos nariai, dabartiniai savivaldybės Tarybos nariai, skyrių vedėjai, seniūnai, kviestiniai svečiai.
Visi dalyvavusieji – 1990 m. kovo 11-osios liudytojai. Dauguma iš jų buvo pirmieji kūrę ir įgyvendinę savivaldos ir demokratijos principus mūsų rajone. Deja, ne visiems dirbusiems Jurbarko gerovei, buvo lemta susirinkti. Tarybos narių A.Danisevičiaus, A.Danisevičiūtės, A.Plėšikaičio, A.Stankaičio, V.Totilo, S.Nenortos, J.Kavaliauskienės ir ilgamečio rajono mero A.Zairio atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
|
|
|
|
Miesto kultūrą reprezentuoja iškilūs žmonės
Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės |
 „Valstybės, jos regiono ar miesto kultūrą reprezentuoja iškilūs žmonės: jais didžiuojamasi, jie visokiomis progomis minimi ir rodomi. Tuo atžvilgiu neišsiskiria nė Jurbarkas”, – rašo gerb. Arnoldas Piročkinas 1996 m. išleistoje knygoje „Jurbarkas. Istorijos puslapiai.”
Šiame „Mūsų laiko” priede „Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės” pabandysime mielus skaitytojus supažindinti su viena gausiausių mūsų krašto kultūros žmonių grupe – literatais ir kalbininkais.
Visi jurbarkiškiai puikiai žino, kad gimnazija ir viena mūsų miesto gatvių yra pavadinta Antano Giedraičio-Giedriaus vardu. Tačiau anaiptol net ne kiekvienas gimnazistas tiksliai žino, kuo Lietuvos kultūrai ir mūsų miestui nusipelnė šis iškilus žmogus.
|
|
|
|
Jurbarkiškių šnekta turi gilias šaknis
Jurbarko krašto istoriją kuriantys žmonės |
 Praėjusiais metais, kai Jurbarkas minėjo garbingą 750 metų jubiliejų, viename iš šiai sukakčiai paminėti „Mūsų laiko“ interviu su įžymiais kraštiečiais istorikas Rimantas Jokimaitis rašė apie Jurbarko priklausymą vienam ar kitam regionui: „Man Jurbarkas yra labai svarbus. Aš išdidžiai iki šiol kalbu Jurbarkui būdinga tarme ir visiems paaiškinu, kad aš iš Jurbarko. Dažnai keliauju po kitas šalis, tai visiems irgi pasigiriu savo „didinga“ jurbarkietiška kilme. Net užsieniečiams istorikams nesunku paaiškinti, kur yra Jurbarkas: „Prie Nemuno, visai netoli sienos su Rytų Prūsija“.
|
|
|
|
| Kovo 11-ąją Lietuvą sveikinome kartu
|
 Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), jaunimo informavimo portalas Eurodesk Lietuva, VšĮ „Drąsinkime ateitį“ bei Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga kvietė visus jaunus žmones kartu Kovo 11-ąją pasveikinti Lietuvą. Taigi ir mes, jurbarkiečiai, rengėme momentinę akciją Kovo 11-ajai paminėti.
Praėjusiais metais jaunimo lyderiai organizavo „gyvąją vėliavą” kultūros centre vykusio koncerto metu, o šiais metais dėliojo užrašą „LT20” ant pievelės prie savivaldybės. Kadangi vieningas ir kūrybinis darbas vyko šventės išvakarėse, tai kovo 11-osios rytą tiek į minėjimą besirenkantys jurbarkiečiai, tiek praeiviai, galėjo pasidžiaugti ryškiomis tautinėmis spalvomis baltame sniege ir atkreipti dėmesį į tai, kad jaunimui ši data ir įvykiai prieš 20 metų taip pat yra svarbūs.
|
|
|
|
|
