|
|
|
Skaityti
|
 |
|
| Sublizgėjome Vivattur 2010 parodoje
| ATGAL |
|
Giedrė Kailiūnaitė |
|
Praėjusį savaitgalį Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmuose buvo surengta 16-oji turizmo, sporto ir laisvalaikio paroda „Vivattur 2010“.
Tai viena didžiausių ir lankomiausių parodų Baltijos šalyse, sulaukianti tūkstančių su turizmu susijusių ir juo besidominčių lankytojų. Parodoje dalyvavo 152 dalyviai. Sulaukėme svečių net iš 20 pasaulio šalių. Nors parodoje dalyvavusių dalyvių skaičius buvo mažesnis nei pernai, tačiau lankytojų aktyvumas išliko toks pat – apie 16 tūkst.
Atsižvelgiant į sunkmečio diktuojamas madas ir tendencijas, šiųmetinė „Vivattur“ paroda buvo orientuota į atvykstamąjį ir vietinį turizmą. Atsižvelgiant į tai Jurbarko rajono atstovės, keturios XIX amžiaus dvaro panelės, potencialiems turistams pristatė gausius turizmo išteklius – kultūrinį krašto paveldą, lankytinus objektus, laisvalaikio praleidimo galimybes mūsų krašte, sertifikuotus kulinarinio paveldo produktus, turizmo paslaugų teikėjus. | Paroda šurmuliavo tris dienas, vasario 26 – 28 dienomis. Pirmąją parodos dieną Jurbarko atstovus palaikyti atvyko ne tik balsingosios lakštingalos – moterų folkloro ansamblis „Imsrė“, bet ir Jurbarko rajono valdžios atstovai – vicemeras Egidijus Giedraitis, administracijos direktorius Jonas Bučinskas, finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė ir Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vasiliauskienė.
Gausią jurbarkiečių delegaciją sudarė turizmo informacijos centro direktorė Vidmanta Marcinkevičienė, vadybininkė Gina Meškauskienė, kaimo turizmo sodybų šeimininkai Andželika Ašmonienė („Onos Norvaišienės kaimo turizmo sodyba“), Aistė Genienė („Klumpės malūnas“) ir Kristina Vančienė („Jurodis“), taip pat jodinėjimo, baidarių ir kanojų nuomos paslaugas siūlanti Lena Rukšnaitienė bei stovyklavietės „Medaus slėnis“ šeimininkas Ovidijus Jasinskas.
Liaudyje sakoma, „į širdį – per skrandį“. Tokiu būdu užkariauti visų širdis stengėmės ir mes – Kristinos Vančienės kastiniu ir kepta namine duona, Ovidijaus Jasinsko skirtingų rūšių medumi ir midumi, S. Balsevičiaus kaimo turizmo sodybos šeimininkės kepta egle, UAB „Kamita“ sausainiais ir kitais gardėsiais. Verta paminėti, jog ne vienas iš šių kulinarinių šedevrų yra įtrauktas į kulinarinio kultūros paveldo sąrašą.
Iškloti raudoni kilimai, milžiniška Nemuno vingio fotografija ir Raudonės pilies fragmentai – toks įspūdingas Jurbarko rajono stendas žmones traukė lyg magnetas. „Pagaliau – mes pastebėti“ – džiūgavo Jurbarko krašto atstovai. Parodos lankytojai aktyviai domėjosi laisvalaikio praleidimo galimybėmis, nakvyne, maitinimu, kultūriniu gyvenimu Jurbarko rajone. Kraštiečiai išgirdo ne vieną pagyrimo žodį dėl iš gausybės išsiskiriančio Jurbarko rajono stendo, taip pat dėl merginų, aprengtų stilizuotais XIX amžiaus dvaro panelių kostiumais.
Nors geriausiu stendu oficiali vertinimo komisija pripažino Vilniaus stendą, dėl naudojamų sudėtingų konstrukcijų, medžiagų, architektūros, tačiau Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos susirinkime buvo kalbama, kad Jurbarko stendas pelnė visų simpatijas. Taigi, galime džiaugtis, kad tokioje gausybėje nelikome nepastebėti, ir galime, nors ir neoficialiai, džiaugtis dėl gražiausio parodos stendo.
Kaip Jurbarko krašto pasirodymą tarptautinėje parodoje vertina Jurbarko turizmo informacijos direktorė Vidmanta Marcinkevičienė, paklauskime jos pačios.
– Parodai buvo parengta originali ir parodos lankytojų gerai įvertinta ekspozicija, – stilizuotas Nemuno vingis, kelias nuo Seredžiaus iki Viešvilės, kuriame sukoncentruoti visi svarbiausi turistiniai maršrutai, vedantys per mūsų kraštą. Jurbarko krašto istorinę vertę turinčių objektų tarsi pristatinėti neverta – juos žino kiekvienas, besidomintis krašto praeitimi. Todėl šiais metais, rengdamiesi parodai, kėlėme pagrindinį uždavinį – parodyti, kad istorinę praeitį menančių kultūros paveldo objektų fone šiandien verda aktyvus gyvenimas, gyvena žmonės, svetingai priimantys kiekvieną atvykstantį, pasirengę parodyti, ką gražaus ir įdomaus gali pasiūlyti turistui savo krašte.
Tiek parodai parengti informaciniai leidiniai, tiek parodos dalyviai pristatė Jurbarko krašto unikalumą ir išskirtinumą kitu aspektu. Dominavo dvi pagrindinės temos. Supažindinome lankytojus su kulinarinio paveldo maršrutu bei kulinarinio paveldo produktais, gaminamais kaimo turizmo sodybose.
Antroji tema – tradiciniai renginiai, vykstantys rajone, bei turistams siūlomos pramogos. Betarpiškas ryšys ir šiltas kontaktas parodos metu – didelis įdirbis reklamuojant turizmo produktą.
Mūsų krašto ekspozicija buvo ypač gausiai lankoma. Respublikos Seimo ir vyriausybės nariai, turizmo departamento vadovybė, užsienio delegacijų atstovai, turizmo centrų darbuotojai aktyviai domėjosi pristatomais turizmo produktais, pasiekimais ir problemomis. Vyko dalykiška diskusija tolimesnės turizmo plėtros klausimais, kurioje aktyviai dalyvavo ne tik stende dirbantys paslaugų teikėjai bei turizmo informacijos centro darbuotojai, bet ir parodos darbe dalyvavęs rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Giedraitis.
Vertindama mūsų pasirodymą šioje parodoje, manau, kad savo kraštą reprezentavome tinkamai.
– Kiek ši reprezentacija kainavo rajono biudžetui?
– Diskusijos su rajono vadovybe dėl dalyvavimo parodoje vyko ir mūsų rajone. Kiekvienais metais tvirtinant rajono biudžetą, atskira eilute numatomos lėšos dalyvavimui parodose bei leidybai. Šiems tikslams buvo numatyti 35 tūkstančiai litų, – panaudojome mažiau nei pusę šios sumos. Už ploto nuomą parodų rūmuose LITEXPO sumokėjome 6 000 litų, tačiau beveik 50 procentų šios sumos finansuoja Valstybinis Turizmo Departamentas prie Ūkio ministerijos.
– Palyginkite Jurbarko pasirodymą 2009-aisiais metais ir šiemet.
– Turizmo informacijos centras, kaip savarankiškas vienetas, dalyvauja jau antroje „Vivattur“ parodoje. Pernai vykome į tarptautinę parodą pirmą kartą. Tuomet jungėmės į vieną stendą kartu su kitais Tauragės apskrities miestais. Teko išsitekti mažesniame plote, turėjome mažiau vietos ekspozicijai, savo produkto pateikimui – tai siaurino mūsų galimybes. Šiemet nusprendėme dalyvauti kaip atskiras vienetas. Tai suteikė mums didesnes galimybes būti pastebėtiems.
– Kokios naudos gavote dalyvaujant parodoje?
– Tokio pobūdžio paroda – tai visų pirma galimybė ne tik parodyti tai, ką turime geriausio savo krašte, bet ir puiki proga susipažinti su visa turizmo verslo rinka respublikoje.
Kadangi parodos metu apsilanko labai daug besidominčių turizmu ir norinčių keliauti žmonių, jos metu yra daromas savotiškas rinkos tyrimas – aiškinamasi, ko pageidauja turistai... Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad šiemet ypač daug turistų domėjosi vandens turizmo, Nemuno prieplaukų, pramoginio turizmo galimybėmis. Tai tarsi savotiška užduotis – savo veiklą ateityje sukoncentruoti šia linkme...
Keitėmės naudinga informacija su kitų rajonų TIC darbuotojais, turizmo paslaugų teikėjais. Įsiklausėme į lankytojų pasiūlymus, pageidavimus, mokėmės, sėmėmės idėjų.
Mūsų nuojauta pasitvirtino, kad būtina plėsti pramogų sektorių, propaguoti kultūrinio paveldo vertybes ir kitas sritis, kurios domina ir yra reikalingos turistui. Galime pasisemti idėjų iš Anykščių, kurie turistams siūlo slidinėjimo trasą, vasaros rogutes; iš Alytaus, kurie įrengė laipiojimo lynais trasas, ir kitų. Bendradarbiaujant su Jurbarko rajono paslaugų teikėjais visa tai įmanoma įgyvendinti.
Parodos metu aptarėme bendradarbiavimo galimybes su Trakų muziejumi, su žurnalo „Kelionės ir pramogos“ redakcija. Žurnalas „Savivaldybių žinios“ rengiasi pristatyti respublikos kulinarinį paveldą plačiajai visuomenei. Su juo buvo aptartos galimybės įtraukti Jurbarko rajono kulinarinio paveldo produktus į planuojamą leisti leidinį. Su viena iš leidyklų aptarėme galimybes dalyvauti leidžiant enciklopedinę knygą „Lietuvos miesteliai“, į kurą būtų įtraukti net septyni Jurbarko krašto miesteliai, esantys Nemuno turistinės trasos maršrute.
– Šiemet parodoje nedalyvavo nė vienas apskrities miestas, išskyrus Jurbarką. Kodėl priimtas toks sprendimas?
– Negalėčiau labai tiksliai komentuoti jų apsisprendimo motyvų, – galbūt, jie nėra tokie turtingi turizmo ištekliais, kaip mes. Galbūt, apsisprendimą motyvavo ir sunkmečio diktuojamos sąlygos. Sunku atsakyti...
Tačiau mano įsitikinimu, įvertinant turizmo parodos populiarumą bei galimybę prisistatyti ne tik šalies, bet ir tarptautinei visuomenei, jei dirbi šioje srityje, išnaudoti privalai. Be to, tinkamu mūsų krašto pristatymu rūpinasi ir Jurbarko rajono savivaldybė, finansuojanti, remianti ir padedanti įgyvendinti šį projektą.
– Ar daug pastangų įdėjote ruošdamiesi parodai?
– Paroda – tai ne išskirtinis pasirengimas, o mūsų nuolatinio, sistemingo, kasdieninio darbo pristatymas vienu metu. Ką nuveikiame per metus, tą pristatome parodoje. Pristatant kultūros paveldo objektus, 2009-aisiais išleidome naujus leidinius „Pilys ir dvarai“, „Tradiciniai renginiai“, kiekvienos kaimo turizmo sodybos, turizmo pramogų pristatymo leidinius. Tačiau jie išleisti ne specialiai parodai, o tenkinant turistų, atvykstančių į mūsų kraštą, poreikius, vykdant centro veiklos planus. Parodoje tarsi vyksta atsiskaitymas už metų veiklą, o po parodos darbas vėl tarsi prasideda iš naujo.
Jurbarko delegacija, dirbusi parodoje, gali didžiuotis, nes šiųmetinėje tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur“ padarė viską, ką galėjo – parodė, ką turi geriausio. Galbūt Jurbarko krašto gyventojams, besidairantiems pramogų ir pažintinių įspūdžių svetur, vertėtų pasidomėti savo kraštu. Gal visa tai galima rasti visai šalia, Jurbarko rajone..?
Ar tikslinga buvo mūsų rajonui sunkmečio sąlygomis dalyvauti tokioje parodoje, paklausėme Jurbarko rajono vicemero Egidijaus Giedraičio.
– Mano asmeninė nuomonė: jei mes esame Jurbarko rajono strateginiame plėtros plane įrašę, kad turizmas – prioritetinis, vadinasi, daug veiklų yra nukreipta į turizmo paslaugas, infrastruktūrą.
Mes turime labai didelį potencialą. Savivaldybės uždavinys – visiems sudaryti sąlygas tą potencialą išnaudoti ir vystyti. Taigi, tokio pobūdžio parodose dalyvauti būtina (jei trūks pinigų, galima dalyvauti ir kukliau, su mažesniu stendu). Be to, būtina ir patiems rengti renginius pristatančius rajoną.
|
|
|
