Parsisiųskite elektroninę laikraščio versiją!
   Meniu

 FOTOLAIKAS
 VARDUVININKAI
  Statistika
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
Orai, orų prognozė Jurbarke - Orai24.lt

  Archyvas  

Jurbarko ligoninei sukako 85 - eri ATGAL

Vytautas Kutkevičius

Ateinančiais metais iš Europos Sąjungos fondų bus gauta 5 milijonų litų suma ligoninės pastato rekonstrukcijai ir medicininei įrangai

Gražios sukakties proga Jurbarko ligoninės kolektyvas neliko be dėmesio – penktadienio vakarą Jurbarko kultūros centre vyko jubiliejinis paminėjimas. 

Vakare centro didžioji salė mažne visa prigūžėjo ligoninės personalo – gydytojų, slaugytojų, pagalbinio personalo darbuotojų. Susirinkusius garbingo jubiliejaus proga nuoširdžiai pasveikino savivaldybės meras Ričardas Juška, savivaldybės administracijos direktorius J. Bučinskas linkėjo ligoninės kolektyvui tolimesnės sėkmės jų nelengvame darbe, įteikė atminimo dovanas. Kultūros centro saviveikliniai meno kolektyvai mūsų medikams surengė smagų, nuotaikingą koncertą.
Apie ligoninės nueitą ilgų ir sunkių dešimtmečių kelią, apie medikus, savo geriausius gyvenimo metus atidavusius jurbarkiečių gydymui, pasakojo gydytoja  Birutė Kazakevičienė, gražių žodžių apie medikų darbą negailėjo gyd. Jolanta Jokšienė.
Jurbarko ligoninėje šiuo metu dirba 60 gydytojų, apie 140 vidurinio medicinos personalo ir 74 įvairūs pagalbiniai darbuotojai. Nors iš 2007 – 2008 m. yra likusi nemaža skola už šilumą bei vandenį, dabar visokiais būdais stengiamasi ją sumažinti.
Ateinančiais  metais iš Europos sąjungos fondų bus gauta beveik 5 milijonų suma ligoninės pastato rekonstrukcijai ir medicininei įrangai.

 

 

Susirinkusius medikus sveikino Jurbarko rajono meras Ričardas Juškabei administracijos direktorius Jonas Bučinskas
 

 

Istorijos vingiais
Jurbarko ligoninės metai skaičiuojami nuo 1925 - ųjų spalio mėn., kuomet ji Sveikatos departamento direktoriaus B. Sipavičiaus sprendimu buvo atkurta. Prieš tai beveik šešerius metus mieste nebuvo jokios  gydymosi įstaigos.
XX amžiaus pradžioje neturtingieji jurbarkiečiai turėjo tenkintis medicininėmis paslaugomis, kurias teikė liaudies daktarai, žiniuoniai ar kariuomenėje tarnavę sanitarai, felčeriai.
Suprantama, turtingieji galėjo nuvažiuoti pas gydytojus į Raseinius, Kauną, Tilžę ar net pasiekti Karaliaučių. Apie 1910 – 1915 m. Šilinėje dirbo gydytojas Jonas Girdvainis – kreipdavosi ir į jį. Jurbarko dvaro savininkas kunigaikštis Vasilčikovas buvo įsteigęs 10 vietų ligoninę dvaro tarnautojams. Nepriklausomos Lietuvos pradžioje Jurbarke kurį laiką buvo nedidelė ligoninė, vadovaujama gyd. J.Žemgulio. Vėliau jis dirbo Panevėžyje, o karo pradžioje su kitais dviem Panevėžio gydytojais atsitraukiančių raudonarmiečių buvo žiauriai nužudytas.) 1920 m. pradžioje Jurbarke dirbęs vienintelis gydytojas B.Sipavičius išsikėlė ir ligoninės veikla nutrūko.
Taigi beveik po 6 - erių metų pertraukos tas pats gyd. B. Sipavičius, jau tapęs departamento direktoriumi, ligoninę atkūrė. Tiesą sakant, ji  buvo iš naujo įkurta – mat jokio palikimo nebuvo išsaugota. Ir jos nenutrūkstama veikla tęsiasi lig šiol.

 

 

Vyr.gydytojas Aivaras Šlekys džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau organizacijų, remiančių ligoninę


Ligoninės vedėju buvo paskirtas gyd. Povilas Perevičius, kuris tuoj energingai ėmė rūpintis pastatų remontu, inventoriumi, telkti ligoninės personalą. Joje galėjo gydytis 50 ligonių. Jau paskutiniaisiais 1925 m. mėnesiais čia gydėsi šeši ligoniai. Kitais metais visos vietos jau buvo užpildytos. Jurbarko progimnazijos mokinių pagalba plotai aplink ligoninę buvo užsodinti pušaitėmis.
Metams bėgant ligoninėje vis labiau trūko vietų, todėl 1932 m. ligoninėje buvo pastatytas antras aukštas – padvigubėjo lovų – galėjo jau gydytis 100 ligonių, dirbo 6 gydytojai.
Darnų ligoninės darbą sudrumstė 1940 m. vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija. Valdžia perėmė Jurbarko ligoninę, privačiai dirbę gydytojai tapo valstybės tarnautojais sveikatos punkte. Buvo pakeisti pavadinimai: ligoninė pavadinta Jurbarko tuberkuliozės ligonine, jai vadovavo ne vedėjas, o vyr. gydytojas.
Tragiška buvo ir hitlerinės okupacijos pradžia. 1941 m. liepos 3 d. žydų kapinėse buvo sušaudyti gydytojai Juozas Karlinskis ir Borisas Reichmanas.
Karo metais kito ligonių skaičius, stigo medikamentų, reicho reikmėms buvo iš ligoninės išimti metalai ir jų dirbiniai.


1944 m. spalyje per Jurbarką frontui nusiritus į vakarus, ligoninėje bebuvo likę tik jos vadovas gyd. P. Perevičius, dvi medicinos seserys, kelios slaugytojos ir akušerė J. Gepnerienė. Pokario metais ligoninės būklė buvo gana sunki: neveikė vandentiekis, nebuvo elektros, neveikė skalbykla ir dezinfekavimo kamera. Nuolat trūko įvairių vaistų. Laimei, gyd. P.Perevičius, jaunystėje dirbęs Rusijos vaistinėje, neblogai nusimanė apie vaistinius augalus, jų čia prisirinkdavo ir gamino įvairias tinktūras.
Gyvenimas visgi ėjo pirmyn. Šis tas gerėjo – ligoninėje pradėjo dirbti 5 medicinos seserys, 1947 m. pabaigoje atvyko antras gydytojas – Jonas Kiauleikis. Daugėjo ligoninėje lovų. Mieste ir valsčiuje imta steigti ambulatorijas.
1948 m. gyd. J. Naujokaitis ligoninėje organizavo chirurgijos skyrių. Tuo metu ligoninėje jau dirbo 3 pagrindiniai gydytojai ir 2 antraeilininkai. 1950 m. Jurbarko tuberkuliozės ligoninė buvo perorganizuota į daugiaprofilinę ligoninę, o ambulatoriją imta vadinti poliklinika.
Ligoninės materialinė bazė tik iš lėto tegerėjo. Kaip transporto priemonę ji teturėjo arklį su vežimu, kuriuo atsigabendavo maisto produktus bei medikamentus. Dar vis neveikė elektrinis šaldytuvas – į ledainę tekdavo žiemą iš upių pakrančių prisivežti ledų. Problematiškas buvo ir elektros tiekimas – miesto elektrinė srovę pateikdavo tik iki pirmos ar antros valandos nakties. Paskum Jurbarkas skendėdavo akloje tamsoje.
Pagaliau 1950 m. ligoninė gavo sunkvežimį ir sanitarinį automobilį, kuriuo galėjo nuvežti ligonius pas Kauno bei Vilniaus gydytojus. Po visų reformų 1954 m. ligoninė buvo pavadinta Jurbarko rajono ligonine. Daugėjo gydytojų ir personalo. 1950 m. ligoninėje gydėsi 1164 ligoniai, o 1960 m. – jau 1559. Tais metais gimdymo namuose gulėjo 948 moterys. 1960 m. vyr. gydytojui V. Čepaičiui išvykus į Vilnių, jo pareigas perėmė gyd. Juozas Malinauskas.
1967 m.ligoninės teritorijoje iškilo poliklinikos pastatas. Ilgainiui augant miestui, darėsi ankšta senojoje ligoninėje. 1980 m. buvo baigtas statyti 5 aukštų 200 vietų gydomasis korpusas su įvairiomis pagalbinėmis patalpomis.


21 metus išdirbusį vyr. gydytoju J. Malinauską, pakeitė gyd. Juozas Daukantas. O šį 1989 m. –  gydytoją  Zigmas Bartkus, vėliau  vadovavo J. Petkinis.
Dabartinis ligoninės vadovas  vyr. gydytojas Aivaras Šlekys džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau organizacijų, remiančių ligoninę.  Vokietijos Borkeno mieste įsikūrusi organizacija „Pagalba Lietuvai“ maždaug tris kartus per metus atveža reikalingų lovų, drabužių, patalynės, šaldytuvų ir kt. Prieš Šv. Kalėdas vėl  turėtų atkeliauti parama.
Ligoninei padeda ir Jurbarko „Lions“ klubas, kuris bendradarbiauja su Norvegijos klubais.
Šią vasarą JAV senatorius iš Ilinojaus valstijos Richard Joseph Durbin ligoninei padovanojo 10 000 JAVdolerių, už kuriuos daug kas buvo sutvarkyta ligoninės vaikų skyriuje. R.J.Durbino mama yra lietuvė Ona Kutkaitė, gimusi Jurbarke.


Ligoninę  remia ir savivaldybė, deja iš 2007 – 2008 m. velkasi nemaža skola už šilumą bei vandenį. Dabar visokiais būdais stengiamasi skolą sumažinti.
Vyr. gydytojas A. Šlekys pasidžiaugė, kad dideli darbai, žinoma, ir rūpesčiai laukia ateinančiais metais. Iš Europos sąjungos fondų gaunama mažne 5 milijonai litų ligoninės pastato rekonstrukcijai. Bus už porą milijonų įsigyjama naujausios medicininės aparatūros, įvairios įrangos.
Mintimis perbėgę Jurbarko ligoninės gyvavimo dešimtmečius, aiškai suvokiame, kiek mūsų medikai – gydytojai ir slaugytojos – globojamiems ligoniams yra atidavę savo širdies, savo jėgų.